- atvaja
- atvajà sf. (3b), ãtvaja (1) 1. Jrb ritėje užmegztas siūlagalis, prie kurio verpėja, pradėdama verpti, priduria siūlą. 2. palaidas siūlas audekle, drika: Na, ir audimas – vienos ãtvajos Jrb. 3. Lkč siūlas sruogos posmams skirti. 4. posmas: Nėra vienos atvajõs Plk. Trūksta gijai vienos atvajõs Plk. 5. perdilęs ir atsivijęs virvės pluoštas: Virvė ãtvajoms išėjo, reikia sumezgioti Jrb. 6. užvija, pavija: Prasta virvė be atvajõs Skr. 7. kartas, atvejis: Keliomis atvajomis dainavo jijė tą dainą J. Po kelias ãtvajas prašiau ateiti į svečius J. Jei gali kartu atlikt – kam vaikščiot iš kelių atvajų̃ Vdžg.
Dictionary of the Lithuanian Language.
